Bendravimo su žiniasklaida mokymai  

Kodėl reikia mokytis bendrauti su žiniasklaida? 

Jeigu jums tenka atstovauti įmonei ar organizacijai viešai, vadinasi, turite sugebėti profesionaliai bendrauti su žiniasklaidos atstovais. Stoti prieš kameras ir mikrofonus. Juos prisijaukinti. Įtaigiai perduoti savo žinią. Duoti interviu televizijai ar radijui ir atsakyti į žurnalistų klausimus. Taip pat – ir ne pačius lengviausius ar maloniausius. 

Suprantama, tokie pokalbiai yra nepaprastai atsakinga veikla. Juk iš žiniasklaidos atspindėtų jūsų žodžių ir minčių auditorija spręs apie jūsų organizaciją ir jus pačius. Tokia atsakomybė gali sukelti nemažai įtampos, kuri gali pakišti koją interviu ar spaudos konferencijos metu. 

Kad šis bendravimas duotų pageidaujamų rezultatų ir būtų abipusiai naudingas, svarbu įgyti specifinių žinių ir įgūdžių, kurie ugdomi efektyvaus bendravimo su žiniasklaida seminaruose ir pratybose. 

Bendravimas su žiniasklaida – principai 

Daugelio metų ryšių su žiniasklaida ir specializuotų mokymų patirtis suformavo agentūros „Fabula Rud Pedersen Group““ požiūrį į efektyvų bendravimą su žurnalistais. Jo sėkmę lemia trys veiksniai. 

  1. Kontekstas: kokiomis aplinkybėmis kalbame? Efektyviam pokalbiui su žiniasklaidos atstovais būtina gerai suprasti kontekstą, kuriame šis bendravimas vyksta. Žiniasklaidai aktualios temos, žurnalistų poreikiai, auditorija, kurią norima pasiekti, ligšioliniai organizacijos įvaizdžio iššūkiai ir kitos aplinkybės diktuoja savitą komunikacijos strategiją ir turinį.  
  2. Turinys: sakome? Aiškiai suformuluota ir parengta žinia, tikslumas ir konkretumas, gebėjimas papasakoti savo istoriją bei būti teisingai suprastiems – gerai pasirengęs pranešėjas privalo aiškiai žinoti, kokią informaciją jis nori perduoti ir kokį poveikį auditorijai siekia ja padaryti. Taikome žinios formulavimo principą „3:30” – savo pagrindinę žinią turite sugebėti pasakyti trimis sakiniais per trisdešimt sekundžių. 
  3. Pateikimas: kaip sakome? Bendraujant su bet kokia auditoriją svarbus tiek pranešimo turinys, tiek forma: pranešėjo balso intonacija, laikysena, naudojamas žodynas, veido išraiškos ir gestai ‒ neverbaliniai pokalbio elementai, kurie dažnai būna iškalbingesni už sakomus žodžius. Bendravimo su žiniasklaida pratybose aptariame viešojo kalbėjimo nerimą ir būdus jam įveikti, gilinamės į bendravimo psichologijos subtilybes, galinčias turėti įtakos interviu eigai ir rezultatui. 

Į šiuos ir kitus svarbius principus gilinamės efektyvaus bendravimo su žiniasklaida mokymuose, po kurių: 

  • Gebėsite efektyviai atstovauti savo organizacijai žodžiu teikdami informaciją žiniasklaidos priemonių atstovams, kalbėti aiškiai, tiksliai, vaizdžiai ir įtikinamai, dalyvauti spaudos konferencijose ir duoti interviu televizijai, radijui ar rašytinei žiniasklaidai 
  • Galėsite deramai pasiruošti laukiančiam pokalbiui su žurnalistais ir suteikti jiems reikiamą informaciją 
  • Išmoksite valdyti kylantį stresą, išlikti ramūs, tikslūs bei dalykiški pokalbio metu, atsakyti į žiniasklaidos klausimus ir išsamiai informuoti visuomenę apie savo įmonės ar organizacijos veiklą 
  • Išmanysite svarbiausius žiniasklaidos priemonių darbo principus ir informacijos atrankos kriterijus 
  • Būsite įsisavinę elgesio prieš filmavimo kamerą specifiką, suprasite, kuo skiriasi interviu straipsniui nuo interviu televizijai 

Bendravimo su žiniasklaida mokymuose taikomas simuliacijos metodas: imituojami mokymų dalyvių pokalbiai, interviu su žiniasklaidos atstovais. Dalyvių pasirodymas filmuojamas, vėliau – peržiūrimas ir analizuojamas, teikiamos bendravimo rekomendacijos, sudarant galimybę dalyvių patirtį įtvirtinti tikrovei artimomis sąlygomis. 

Pratybų užduotys – pokalbių ir interviu su dalyviais temos, žurnalistų klausimai, – yra unikalios. Jos rengiamos atsižvelgiant į kliento ir dalyvių veiklos aktualijas ir specifiką. Visa seminaro metu nufilmuota medžiaga naudojama tik ugdymo tikslais; iš karto po mokymų įrašai ištrinami. Dalyviams pateikiami konkretūs patarimai ir rekomendacijos,  

Rengiame mokymus dalyvių grupėms. Taip pat teikiame tikslines individualias konsultacijas klientams, kuriems reikia pasiruošti konkrečiam laukiančiam interviu, spaudos konferencijai ar dalyvavimui laidoje. Konsultacinių pratybų metu imituojamas laukiantis pokalbis, jis filmuojamas ir aptariamas. 

 Lektoriai  

Balys Narburtas
Balys Narbutas – viešojo kalbėjimo treneris, lektorius, agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ mokymų vadovas ir komunikacijos konsultantas. Viešosios komunikacijos srityje dirba nuo 2002 metų. Ėjęs žurnalisto, vėliau – vienos iš parlamentinių frakcijų atstovo spaudai pareigas, Balys 2007 m. prisijungė prie agentūros komandos, kur įsitraukė į mokymų ir konsultavimo veiklą. Daugelio kompleksinių ugdymo programų autorius ir įgyvendintojas, komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertas, nuolat veda mokymus bei teikia konsultacijas tiek įvairių organizacijų darbuotojams, tiek bendrovių vadovams ir visuomenės lyderiams. 

Kaip komunikacijos specialistas Balys agentūros klientus konsultuoja komunikacijos strategijos ir taktikos, korporacinės komunikacijos, krizių prevencijos ir komunikacijos klausimais. 

Viktorija Navickaitė
Viktorija Navickaitė – žurnalistė, kūrybininkė, agentūros „Fabula Rud Pedersen Group” vyresnioji projektų vadovė ir komunikacijos konsultantė. Baigusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, Viktorija sukaupė solidžią žurnalistinės veiklos patirtį viename didžiausių šalies naujienų portalų „15min.lt“. Prisijungusi prie agentūros komandos ji konsultuoja „Fabula“ klientus ryšių su žiniasklaida, komunikacijos strategijos ir taktikos klausimais. Žurnalistės darbo patirtį taiko vesdama efektyvaus bendravimo su žiniasklaida seminarus. 

 Kiti mokymai